Šiltnamio dujos – atmosferoje esančios dujos, skatinančios šiltnamio efektą

Atmosferos dujos, susidedančios iš vieno anglies ir dviejų deguonies atomų.Nors anglies dioksidas yra nenuodingas, jį galima priskirti prie atmosferą teršiančių medžiagų. Tai labiausiai šiltnamio efektą įtakojančios dujos.

Ozonas molekulė, kurią sudaro trys deguonies atomai, o ne du, kaip stabilesniame diatominiame O2.Normalioje temperatūroje ir slėgyje ozonas yra balkšvai melsvos dujos. Žemesnėje nei -112 °C temperatūroje virsta į tamsiai mėlyną skystį, o žemesnėje nei -193 °C temperatūroje – į tamsiai mėlyną kietą medžiagą.Jis yra nestabilus ir skaidosi į įprastinę deguonies formą. Ši reakcija spartėja didėjant temperatūrai ir mažėjant slėgiui.

Anglies dioksidas išmetamas į atmosferą deginant kietas atliekas, įvairų kurą (naftos produktus, gamtines dujas, anglį), medieną ir medžio produktus, automobilių. Deja, CO2 kiekis ore nuolat didėja.

Anglies dioksidas sugeria infraraudonuosius spindulius, t.y. sulaiko šilumą. Šis reiškinys yra labai svarbus, be jo Žemė atšaltų tiek, kad prasidėtų ledynmetis. Sumažėjus miškų plotams, mažiau CO2 sunaudojama fotosintezei. Didžiausia CO2 koncentracija būna kiekvienų metų balandžio mėnesį, kai fotosintezė dar vyksta menkai. Mažiausia - apie spalio mėnesį. Manoma, kad kaupiantis anglies dioksidui, daugiau šiluminės energijos liks atmosferoje, todėl keisis Žemės klimatas, prasidės visuotinis atšilimas. Kai kurie mokslininkai mano, kad dvigubai padidėjus CO2 koncentracijai ore, vidutinė temperatūra Žemėje padidėtų nuo 1,5 iki 4,5 °C.

Nedidelės koncentracijos ozono yra visoje Žemės atmosferoje: pažemėje ozonas laikomas oro teršalu, kenkiančiu plaučiams, Leistina tik labai maža jo koncentracija, nes yra daug nuodingesnis už smalkes. . Aukštesniuose atmosferos sluoksniuose (apie 20 km virš jūros lygio) ozonas trukdo kenksmingam ultravioletiniam spinduliavimui pasiekti Žemės paviršių.

Ozonas gali susiformuoti iš O2 veikiant stiprioms elektros iškrovoms, pvz., žaibavimui. Tam tikra elektroninė įranga taip pat gali generuoti reikšmingus ozono kiekius. Daugiausia jo susidaro dėl automobilių išmetamųjų dujų.

Pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis.Kadangi metanas yra labai paplitęs ir labai degus, todėl jis yra plačiai naudojamas kaip kuras.

Metanas išsiskiria kasant, gaminant, transportuojant anglį, gamtines dujas ar naftos produktus. Metanas taip pat susidaro yrant organinėms atliekoms sąvartynuose, auginant gyvulius, miškų gaisrų metu, užliejsu ryžių laukus.

Nors pagrindinės dujos, sukeliančios šiltnamio efektą, yra anglies dvideginis, tačiau metano dujos taip pat labai svarbios, nes jų molekulės gali sulaikyti šilumą net 20 kartų labiau negu anglies dvideginis. Taip pat ateityje, tirpstant amžinojo įšalo ledynams, metano dujų kiekis atmosferoje gali sparčiai didėti.

Dujos, sudarytos iš dviejų azoto ir vieno deguonies jonų. Tai bespalvės ir praktiškai bekvapės dujos. Pats azoto oksidas – nedegus.

Nors jų labai mažai atmosferoje, koncentracija apie 1000 kartų mažesnė nei anglies dioksido, molekulė apie 200-300 kartų efektyviau sukelia šiltnamio efektą, nei anglies dioksido molekulė. Be to, diazoto monoksidas – ilgai “gyvenanti” molekulė, ore gali išbūti apie 150 metų.

Azoto oksidas išsiskiria deginant įvairų kurą bei naudojant azoto trąšas. Vandeniniai kirminai ir moliuskai taip pat išskiria diazoto monoksidą.

Nėra randamos natūraliai gamtoje, jos yra naudojamos šaldytuvuose, kondicionavimo sistemose kaip šaldymo agentas, aerozolinių balionėlių užpildas.

Chlorfluorangliavandeniliai - tai vienintelės dujos, atsirandančios ne natūraliu būdu, o tik žmogaus pramoninės veiklos pasėkoje.

Ardo ozono sluoksnį ir sukelia šiltnamio efektą.