Fosforas - ne metalas 3 periodo VA grupės elementas. Kiti grupės nariai - azotas (N), arsenas (As), stibis (Sb) ir bismutas (Bi).
Fosforą 1669 m. atrado alchemikas Hennig Brandas, kuris pagamino fosforą iš šlapimo. Šis fosforo gavimo būdas buvo vienintelis ir laikomas paslaptimi iki 1770 m., kai Ganas ir Šelė jį gavo iš kaulų .
Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio phosphoros - nešantis šviesą. Simbolis P yra šio pavadinimo santrumpa.
Gamtoje fosforas randama trijų skirtingų alotropinių atmainų pavidalu: baltas (arba geltonas), raudonas ir juodas (arba violetinis).
Gamtoje fosforas laisvas nerandomas ir nera plačiai paplitęs mineralų junginiuose. Svarbiausias fosforo šaltinis yra uoliena, turinti savyje mineralą apatitą - kalcio fosfatą (Ca3 (PO4) 2) su priemaišomis. Dideli klodai yra surasti buvusioje TSRS, Maroke ir JAV valstijose - Floridoje, Tenese, Jutoje ir Aidahe.
Įprastas fosforas - balta, kieta, panaši į vašką medžiaga, grynas - bespalvė, panaši į vašką medžiaga. Jis netirpsta vandenyje, bet tirpsta anglies disulfide. Fosforas spontaniškai užsidega ore, susidaro P4O10:
P4 (k) + 5 O2 (d) → P4O10 (k)
Dėl šios priežasties baltas fosforas laikomas po vandeniu ir paimamas tiktai naudojant žnyples, nes gali stipriai nudeginti odą. Fosforas labai nuodingas.
Baltas fosforas pagaminamas keliais būdais. Viename procese kalcio fosfatas - fosforo uolienos sudedamoji dalis, yra kaitinama kartu su anglimi ir kvarcu elektrinėje krosnyje arba aukštakrosnėje. Išsiskiria fosforo garai, kurie surenkami po vandeniu:
2 Ca3 (PO4) 2 (k) + 10 C (k) + 6 SiO2 (k) →
6 CaSiO3 (k) + 10 CO (d) + P4 (d)
Oksiduojant susidariusias reakcijos metu smalkes ir fosforo garus, esant vandeniui arba dregmei, susidaro fosforo rūgštis - svarbus superfosfato trąšų gamybos junginys.
Veikiami saulės spindulių arba pakaitinti iki 250°C, balto fosforo garai virsta raudona atmaina kuri, skirtingai nuo baltos atmainos, neturi savybės fosforescuoti ore. Raudona atmaina savaime neužsidega ir nėra taip pavojinga kaip baltas fosforas. Bet su ja reikia elgtis taip pat atsargiai, nes tam tikroje temperatūroje gali virsti balta atmaina. Raudonas fosforas kaitinamas išskiria labai nuodingus fosforo oksidų dūmus. Raudona atmaina yra gana stabili, sublimuoja į garus esant 1 atm. slėgiui ir 417°C temperatūrai. Raudonas fosforas panaudojamas pirotechnikoje, saugių degtukų, pesticidų, padegamųjų ir dūminių bombų, trasuojančių kulkų ir t.t. gamyboje.
Fosforo junginiai yra plačiai naudojami. Šiuo metu padidėjusi visame pasaulyje trąšų paklausa paskatino fosfato trąšų gamybą. Fosfatai naudojami specialaus stiklo gamyboje, pavyzdžiui, natrio lempoms. Kaulų pelenai ir kalcio fosfatas taip pat naudojami puikių porceliano dirbinių bei kalcio vandenilio fosfato (CaHPO4) (naudojamas kepimo milteliuose) gamyboje. Fosforas yra taip pat svarbus plieno, fosforo bronzos ir daugelio kitų produktų gamyboje. Natrio fosfatai yra svarbūs kaip valymo agentai, kaip vandens minkštikliai. Jie padeda išvengti boilerių, vamzdžių ir katilo vamzdžių korozijos.
Fosforo junginiai - fosfatai, yra būtina visų ląstelių protoplazmos, nervinių ir kaulų audinių sudedamoji dalis. Tai taip pat yra augalų ir gyvūnų pagrindinio energijos šaltinio, adenozino trifosfato sudedamoji dalis. Gyvų organizmų maiste būtinai turi būti fosforo junginių.