Silicis - nemetalas 3 periodo  ir IVA grupės elementas. Kiti grupės nariai - anglis (C), germanis (Ge), alavas (Sn) ir švinas (Pb).

Negryną amorfinį silicį 1811 m. tikriausiai gavo  Gei-Liusakas ir Tenaras, kaitindami kalį su siliciu tetrafluoridu.1824 m. Bercelius, kuriam paprastai priskiriamas Si atradimas, pagaliau padarė pažangą amorfinio silicio gamyboje. Jis išskyrė silicį tuo pačiu metodu kaip ir anksčiau minėti mokslininkai , bet pakartotiniu plovimu gautą produktą išvalė nuo fluorosilikatinių priemaišų. 1854 m. Sent-Kleras Devilis gavo antrą elemento alotropinę atmainą -  kristalinį silicį.

Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžių silex ir silicis - titnagas (mineralas). Simbolis Si yra šio pavadinimo santrumpa.

Elementas turi kietojo kūno struktūrą, panašią į anglį (deimantą).

 Silicis aptinkamas Saulėje ir daugelyje žvaigždžių ir yra pagrindinis komponentas akmeninių meteoritų - aerolitų. Neaišku, bet tikėtina, kad jis gali būti ir meteoritinės kilmės gamtinio stiklo komponentu. Silicis sudaro 25.7 % žemės plutos masės ir yra antras pagal paplitimą elementas, aplenktas tiktai deguonies.

Silicis grynas gamtoje nerandamas, bet pasitaiko kaip oksidas ir kaip silikatas. Smėlis, kvarcas, kalnų krištolas, ametistas, agatas, titnagas, jaspis ir opalas yra kai kurios šio elemento oksido formos. Raginukė, asbestas, lauko špatas, molis ir žėrutis yra tik keli iš gausių silikato mineralų.

Silicis gaunamas komerciniais tikslais kaitinant kvarcinį smėlį su koksu elektros krosnyje, naudojant anglinius elektrodus. Amorfinis silicis - rudos spalvos milteliai, kurie lengvai ištirpsta ir garuoja. Kristalinis silicis turi metalinį blizgesį ir pilkšvą spalvą.  Labai grynas silicis gaunamas iš labai gryno trichlorsilano šiluminiu skilimu vandenilio atmosferoje, arba zoninio lydymo vakume procesu. Šis produktas gali būti legiruotas boru, galiu, fosforu arba arsenu, kad pagamintų silicį, tinkamą naudojimui tranzistoriuose, saulės elementuose, rektifikatoriuose ir kituose ekstensyviai elektronikos pramonėje naudojamuose kietuose prietaisuose.

Silicis yra palyginti inertinis elementas, bet jis ėsdinamas halogenais ir praskiestu šarmu. Didžioji dalis rūgščių, išskyrus vandenilio fluoridą, jo neveikia.

Silikonas - svarbus silicio produktas. Jis gali būti pagamintas hidrolizuojant silicio organinius chloridus, pvz., dimetil silicio dichloridą. Hidrolizė, kondensavimas ir įvairūs chorsilicio pakaitalai naudojami daugelio polimerinių produktų gamyboje, arba paverčia skystą silikoną į kietą, panašią į stiklą, įvairių naudingų savybių turinčią medžiagą.

Silicis yra vienas iš naudingiausių elementų. Smėlio ir molio pavidalu jis panaudojamas betono ir plytų gamyboje. Silicis - naudinga, atspari karščiui medžiagai, o jo junginiai -silikatai naudojami emalei ir keramikai gaminti.

Kvarcinis smėlis yra pagrindinė sudedamoji stiklo dalys  - vienos iš daugelio nebrangių medžiagų su puikiomis mechaninėmis, optinėmis, šiluminėmis ir elektrinėmis savybėmis. Stiklas gali būti pagamintas įvairių formų ir naudojamas kaip tara, lango stiklas, izoliatoriai ir t.t..

Silicis yra svarbus augalų ir gyvūnų gyvenime. Diatominiai dumbliai ir iš gėlų ir iš sūraus vandens išgauna kvarcą, kad sukurtų savo ląstelių sieneles. Kvarco yra augalų pelenuose ir žmogaus kauluose. Silicis yra svarbi plieno sudedamoji dalis, o silicio karbidas yra vienas iš svarbiausių abrazyvų.