Lietuvos pelkės

Įrašyti praleistus žodžius

Praleistų žodžių tarpuose įrašyk žodžius. Paspausk "varnelę" ir atsivers langelis su žodžių sąrašu. Iš jo išrink tavo manymu teisingą ir paspausk kairįjį pelės klavišą.Tikrinant rezultatą jei žodis bus teisingas, jis bus juodesniu šriftu įrašytas į tekstą, jei ne - liks balta juostelė. Tada bandyk dar kartą ir taisyk klaidas. Laikas neribojamas. Sėkmės !
Seklaus ežero vandenyje ima trūkti , irimo procesai lėtėja, ima formuotis augalų liekanų masė - . Žemapelkės paviršius yra , ją maitina vanduo.Todėl žemapelkėje šlapia ištisus metus. Lietuvoje didžiausia pelkių dalis yra (71%) Žemapelkėje auga mažą dirvožemio rūgštingumą mėgstantys augalai: viksvos, , asiūkliai, švyliai, žaliosios samanos, iš medžių - alksniai.
Aukštapelkės paviršius yra , ją maitina . Lyg kilimas dengia visą pelkės paviršių . Labai rūgščioje terpėje auga gailiai, saulašarės, viržiai, vaivorai ir . Augalų liekanos skaidosi lėtai, todėl durpės kaupiasi lėtai (per metus apie 1 mm.) Storiausias durpių sluoksnis aptiktas Jonavos raj. raiste - 16,5 m., o Didžiausia Lietuvos aukštapelkė yra palios.
Durpių telkiniai vadinami .Mūsų šalyje yra apie 60 pramoninių durpynų. Durpės panaudojamos , žemei tręšti, šiltnamių žemei ruošti.Vienas didžiausių pramoninių durpynų yra , Kauno raj. Nemažai pelkių saugomos, paskelbtos draustiniais ir rezervatais. Didžiausias rezervatas yra raistas.