Argonas yra nemetalas 3 periodo VIIIA grupės - inertinių dujų - elementas. Kiti grupės nariai - helis (He), neonas (Ne), kriptonas (Kr), xenon (Xe) ir radon (Rn).

1785 m. Kavendišas  įtarė argono buvimą ore, bet elementą 1894 m. pirmą kartą išskyrė iš oro Lordas Reilis ir Ramsėjus.

Lordas Reilėjaus ir Ramsėjus atrado argoną. Jie nustatė, kad oro "azotas" yra žymiai sunkesnis nei grynas azotas, gautas iš junginio azido. Vėliau jie pagamino argoną skysto oro frakciniu distiliavimu. Atmosferoje yra 0.94 % argono, todėl šis gavimo metodas, dabar naudojamas pramonėje.

Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio a-ergon - tingus, pasyvus, neveiklus. Simbolis Ar yra šio pavadinimo santrumpa.

Argonas - bespalvės, beskonės ir bekvapės dujos ar skystis. Jis yra gausiausiai iš visų inertinių dujų paplitęs žemės plutoje. Kristalinės būsenos elementas turi centruotojo paviršiaus kubinę struktūrą.

Argonas dukart geriau tirpsta vandenyje nei azotas ir turi tą patį tirpumą kaip deguonis. Jis turi geriausiai pripažintų būdingų linijų raudonoje spektro srityje. Dėl šitų linijų jis naudojamas kartu su neonu išlydžio vamzdžiuose tam, kad pagamintų žaliai-mėlynos šviesos reklaminius užrašus. Jis taip pat naudojamas argono jono lazeriuose.

Dėl savo inertiškumo jis naudojamas elektros lemputėse ir fluorescencinėse lempose  (slėgis apie 3 mm Hg st.), fotokamerose, apšvietimo lempose ir Geigerio skaitiklių vamzdžiuose. Jis, kaip inertinės dujos, naudojamas suvirinant ir pjaunant metalus, kaip nuo oksidacijos apsaugojanti danga titano ir kitų elementų gamyboje ir kaip apsauginė atmosfera silicio ir germanio kristalų auginime, kurie yra naudojami puslaidininkių prietaisuose.