Metalas litis - antro periodo pirmas elementas. Jis pats lengviausias tarp šarminių metalų (Grupė IA). Kiti grupės nariai - natris (Na), kalis (K), rubidis (Rb), cezis (Cs) ir francis (Fr).
Litį atrado Arfvedsonas 1817 metais, dirbdamas 19-to amžiaus Švedijos chemiko Bercelijaus laboratorijoje.
Ličio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių lithos - "akmuo", simbolis Li yra šio pavadinimo atspindys.
Jis yra pats lengviausias iš visų metalų (tankis = 0.534 g/cm3). Kietos būsenos metalas turi kubinę centruotojo tūrio struktūrą, kuri yra būdinga visiems šarminiams metalams.
Ličio paplitimas (taip pat berilio ir boro) visatoje žymiai mažesnis nei kitų antro periodo elementų. Šį reiškinį paaiškina elementų susidarymo žvaigždėse mechanizmas.
Viena iš šarminių metalų didelio reaktyvumo priežasčių - antro periodo elementų labai maža jonizacijos energija.
Grynas litis gamtoje nesutinkamas, nedidelis kiekis jo junginių randamas beveik visose vulkaninės kilmės uolienose ir daugely mineralinių vandens šaltinių. Lepidolito ( ličio žėrutis), spodumeno, petalito, ambligonito ir daugelio kitų mineralų sudėtyje yra ličio.
Brande ir Deivis pirmi išskyrė metalinį litį, bet iki 1855 metų Bunzenas ir Mathiessen jo išgaudavo mažiau nei reikia tyrimams.
Metalas gaminamas ličio chlorido elektrolizės metu (kaip natris, magnis, aliuminis ir kiti).
LiCl (k.) → Li (k.) + ½ Cl2 (d.)
Litis yra sidabrinės išvaizdos, panašiai kaip ir Na ir K - kiti du šarminių metalų grupės nariai. Jis aktyviai reaguoja su oru, vandeniu, rūgštimis ir bazėmis, bet ne taip aktyviai kaip natris.
4Li (k.) + O2 (d.) → Li2O (k.)
6Li (k.) + N2 (d.) → 2Li3N (k.)
Li (k.) + H2O (s.) → LiOH (aq) + ½ H2 (d.)
Li (k.) + HCl (aq) → LiCl (aq) + ½ H2 (d.)
Litis nudažo liepsną gražia tamsiai raudona spalva, todėl jo druskos naudojamos pirotechnikoje. Metaliniai nudegimai yra labai stiprūs. Liepsna akinančiai balta.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios metalinio ličio ir jo junginių gamyba tapo intensyvesnė. Metalas turi pačią aukščiausią iš visų kietųjų elementų savitąją šilumą, todėl yra naudojamas šilumos perdavimo tikslais, tačiau jis labai veikiamas korozijos ir reikalauja specifinio apdirbimo. Metalas gali būti naudojamas kaip legiruojamasis priedas ir kartu su magniu sudaryti lydinius, turinčius patį aukščiausią iš visų žinomų konstrukcinių medžiagų atsparumo apkrovai koeficientą.
Organiniai junginiai, ličio junginiai, pavyzdžiui, ličio etilas ir ličio butilas naudojami gaminant plastiką ir sintetinį kaučiuką.
Litis naudojamas kaip kuras vandenilio bomboje ir kaip skydas nuo radiacijos. Ličio druskos naudojamos specialių stiklų gamyboje ir keramikoje; pavyzdžiui, Maunt Palomaro 200-colio teleskopo stiklas turi savo sudėtyje nedidelį kiekį ličio.
Ličio chloridas yra vienas iš labai higroskopinių žinomų medžiagų ir jis kartu su ličio bromidu naudojamas oro kondicionavimo ir pramoninio džiovinimo sistemose. Kiti ličio junginiai naudojami universaliuose ir aukštos temperatūros tepaluose. Kiti ličio junginiai naudojami sausuose baterijos elementuose ir baterijose-akumuliatoriuose.