2 MgO (k)
Magnis yra 3 periodo IIA grupės - šarminių žemių metalų elementas. Kiti grupės nariai - berilis (Be), kalcis (Ca), stroncis (Sr), baris (Ba) ir radis (Ra).
Jozefas Bleikas pripažino magnį kaip elementą 1755 m. Mažą kiekį negryno metalo išskyrė Deivis 1808 m. Didelį kiekį gryno metalo 1831 m. išgavo Bussy.
Pavadinimas kilęs iš mineralo magnezija (MgO). Simbolis Mg yra šio pavadinimo atspindys.
Kietojoje būsenoje metalas turi heksagoninę glaustai supakuotą struktūrą.
Magnis pagal paplitimą žemės plutoje yra aštuntas elementas. Jis ne slūgsoja, bet dideliais kiekiais surandamas mineraluose - magnezite, dolomite [CaMg (CO3) 2] ir kt.
Magnis yra lengvas, sidabrinis baltas, vidutinio kietumo metalas. Jis šiek tiek tamsėja ore. Susmulkintas magnis pakaitintas lengvai užsidega ore ir dega akinančia balta liepsna.
Metalinis magnis reaguoja su oru, sudarant MgO (ir tuputi nitridui Mg3N2):
2 Mg (k) + O2(d) 2 MgO (k)
ir su rūgštimis, sudarant Mg (II) druskoms ir H2 dujoms. Pavyzdžiui,
Mg (k) + 2 HCl (aq) → MgCl2 (aq) + H2 (d)
Jis gali reaguoti su vandeniu (mišinys turi buti pakaitintas), sudarant Mg (OH) 2 ir H2:
Mg (k) + 2 H2O (s) → Mg (OH) 2 (k) + H2 (d)
Ši reakcija yra ganėtinai egzoterminė, vienas mol Mg (24g) išskiria apie 355 kJ šilumos. Ši savybė buvo panaudota kariuomenėje, kareivių maisto paruošimui lauko sąlygom - MRE's ("Meals Ready to Eat") - maistas paruoštas valgyti. Kadangi pašildytas maistas yra geresnis, aukščiau minėta reakcija yra naudojama maistui pašildyti. Maisto šildytuvas - plokštelė, sudaryta iš magnio dulkių, sumaišytų su druska (ir truputis Fe miltelių). Kareivis įlašina vandens, ir akimirksniu prasideda reakcija, kurios metu išsiskyrusi šiluma sušildo MRE maišelį. Bet yra viena problema - Mg paprastai yra padengtas plona MgO ir Mg (OH) 2 danga, kuri apsaugo Mg nuo reakcijos su vandeniu. Norint pašalinti šią kliūtį, yra naudojamas NaCl ir truputis Fe miltelių. Cl - jonas reaguoja su apsaugine danga ir susidaro MgOHCl, kuris yra tirpesnis vandenyje. Tai atidaro paviršių ir vanduo pradeda smarkiai egzotermiškai reaguoti su magniu (Mg/H2O).
Magnio junginiai yra žinomi nuo senų laikų, pavyzdžiui, Epsomo druska (MgSO4 7H2O), magneziją (MgO) ir magnezitas (MgCO3). Elementas taip pat randamas asbeste, jūros putose, serpentine ir talke. Šiuo metu JAV metalas gaminamas lydyto magnio chlorido, gauto iš sūrymo (jūros vanduo arba gamtinis sūrymas), elektrolize:
MgCl2 (s) + elektros energija → Mg (s) + Cl2 (d)
Magnio savybė lengvai užsidegti pakaitinus jį ore ir yra naudojama blykstėje, signalinėse raketose ir pirotechnikoje, įskaitant padegamąsias bombas.
Magnis yra trečdaliu lengvesnis už aliuminį, todėl Mg lydiniai yra plačiai naudojami lėktuvų ir raketų gamyboje. Metalas naudojamas kaip legiravimo medžiaga, kuri pagerina mechanine, gamybine ir aliuminio suvirinimo savybes. Pridėjus nedidelius magnio kiekius į ketų, formuojasi rutuliukų formos grafitas. Jis taip pat naudojamas gryno urano ir kitų metalų gamyboje, kaip redukuojantis agentas, pašalinantis druskas. Oksidas, chloridas, sulfatas ir citratas yra naudojami medicinoje. "Mirtinai sudegintas" magnezitas yra naudojamas ugniai atsparių medžiagų gamybai, pvz., krosnių plytos ir apmušalai bei konvekcinėms krosnims. Organiniai magnio junginiai (Grignardo reagentai) yra taip pat svarbūs.
Žalias augalo pigmentas chlorofilas - magnio jono kompleksas su organine molekule. Šis junginys yra fotosintezės - svarbaus augaluose vykstančio proceso, katalizatorius.