Periodinės lentelės struktūra

IA grupės metalai yra patys aktyviausi metalai. Kadangi kiekvienas šarminio metalo atomas teturi po vieną valentinį elektroną, ryšiai šiuose metaluose yra gana silpni. Todėl šarminiai metalai yra minkšti ir lydosi žemoje temperatūroje. Pavyzdžiui iš natrio pagamintas strypas savo kietumu primena atšaldytą sviesta - jį galima pjaustyti peiliu.

IIA grupės metalai- yra beveik tiek pat aktyvūs, kaip ir 1A grupės metalai.

Tai tipiški metalai. Jų elektronai ir orbitalės linkę sudaryti metališkuosius ryšius , o tai lemia šių metalų aukštas lydymosi temperatūras, gerą laidumą elektrai, kietumą (nuo vidutinio iki labai didelio). Pereinamieji elementai turi nemažai panašumų, bet kiekvienas elementas turi tokių savybių, kurios nebūdingos nė vienam kitam elementui. Daugelio pereinamųjų elementų praktinis panaudojima paremtas šiomis unikaliomis savybėmis.

Eelementai pradedant ceriu (Z=58) ir baigiant luteciu (Z=71). Juos vienija elektroninės sandaros panašumas. Visi šie elementai labai panašūs į lantaną (Z=57), todėl kartu su lantanu vadinami lantanoidais

Aktinoidais vadinami 14 radioaktyvių elementų, periodinėje elementų lentelėje einančių po aktinio. Iš aktinidų tik trys (toris, protaktinis ir uranas) randami gamtoje, visi kiti gaunami dirbtiniu būdu.Dirbtiniai aktinoidai dar vadinami transuraniniais elementais. Jų bendra elektronų konfigūracija .

Tai pats lengviausias ir labiausiai paplitęs elementas visatoje.

Anglis (C), azotas (N), deguonis (O), fosforas (P), siera (S), selenas (Se). Nemetalų rūšių yra daug mažiau negu metalų. Nemetalai būna skystieji, kietieji, dujiniai. Paprastai jie neblizga, nepraleidžia elektros. Kietieji nemetalai yra trapūs. Deguonis, azotas – dujinės būsenos nemetalai. Anglis, siera – vieninteliai nemetalai gamtoje, randami kaip grynos medžiagos.

Visi halogenai sudaro dviatomes molekules X2, kur X simbolizuoją bet kurio halogeno atomus. Kadangi halogenų vienines medžiagas sudaro nepolinės dviatomės molekulės, visų jų lydymosi ir virimo temperatūros yra žemos. Žemiausias lydymosi ir virimo temperatūras turi fluoras, o aukščiausias - jodas.

Inertinės dujos (tauriosios dujos, retosios dujos) – periodinės elementų sistemos VIII grupės pagrindinio pogrupio cheminiai elementai – helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr), ksenonas (Xe), radonas (Rn). Inertinės dujos yra randamos ore, vandenyje, kai kuriuose mineraluose, He – požeminėse dujose. Susidaro per įvairius branduolinius procesus.

Pusmetaliai – kartu su metalais ir nemetalais sudaro vieną iš trijų periodinės elementų lentelės grupių pagal elementų savybes. Pusmetalių savybės yra tarpinės tarp metalų ir nemetalų. Nėra vienintelio būdo atskirti pusmetalius nuo metalų, bet paprastai pusmetaliai yra puslaidininkiai, o metalai – laidininkai. išsidėstę įstrižai nuo boro iki polonio.

Periodinėje lentalėje yra 8 A grupės. Grupė - tai periodinė lentelės vertikalusis stulpelis. Visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Periodinėje lentalėje yra 8 A grupės. Grupė - tai periodinė lentelės vertikalusis stulpelis. Visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Periodinėje lentalėje yra 8 B grupės. Grupė - tai periodinė lentelės vertikalusis stulpelis. Visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Periodinėje lentalėje yra 8 B grupės. Grupė - tai periodinė lentelės vertikalusis stulpelis. Visi grupės elementai turi vienodą valentinių elektronų skaičių.

Visi vieną grupę sudarantys elementai turi panašias savybės. Juos galima vadinti chemine šeima. kai kurios šeimos turi specialius pavadinimus. IA grupė vadinama šarminių metalų šeima, IIA - šarminių žemių metalų šeima, VII grupė - halogenų šeima ir VIII grupė - inertinių dujų šeima.

Visi vieną grupę sudarantys elementai turi panašias savybės. Juos galima vadinti chemine šeima. kai kurios šeimos turi specialius pavadinimus. IA grupė vadinama šarminių metalų šeima, IIA - šarminių žemių metalų šeima, VII grupė - halogenų šeima ir VIII grupė - inertinių dujų šeima.

Tai 1-asis periodas turi 2, 2-asis - 8 ir 3-asis - 8 cheminius elementus.

Periodas – periodinės cheminių elementų lentelės horizontali elementų eilė.

Lentelėje yra 7 periodai. Periodo numeris – rodo, kiek elektronų sluoksnių turi to periodo elementų atomai.

4- asis periodas turi 18 elementų, 5-asis - 18, 6-asis - 32 ir 7-asis periodas nebaigtas.