Upės pradžia vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Mažesnė upė, kuri įteka į didesnę upę, vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Vieta, kur upė įteka į ežerą ar jūrą vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Jeigu upė, prieš įtekėdama į jūrą ar vandenyną, išsišakoja į daugybę atšakų, ta upės vieta vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Vieta, kur upe nuolat teka vanduo, vadinasi upės žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra.
Pirmoji upės terasė, kurią potvynių metu užlieja vanduo, vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Visos terasos ir upės vaga sudaro pažemėjimą, kuris vadinasi upės žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Teritorija, iš kurios upė surenka vandenį , vadinasi upės žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Iš dešinės pusės į upę įtekantys intakai vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra, o iš kairės pusės - žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra. Norint nustatyti, kuris upės krantas yra dešinysis, o kuris - kairysis, reikia atsistoti prie upės ant kranto, veidu žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra, tuomet kairėje pusėje bus kairysis krantas, o dešinėje pusėje - dešinysis. Du upių baseinus skirianti teritorija vadinasi žiotysbaseinasdešiniejideltaištakosintakaskairiejipasroviuisalpaslėniuvagavandenskyra.