Antuanas-Loranas de Lavuazjė
Prancūzų chemikas
(1743 m. rugpjūčio 26 d. - 1794 m gegužės 8 d.)
Pirmadienį, 1774 metais rugpjūčio 1 d. anglas Džozefas Pristlis (Joseph
Priestley) (1733-1804) tapo pirmu žmogumi, kuris išskyrė deguonį . Jis
kaitino kietą gyvsidabrio (II) oksidą HgO, kaitinamas jis skilo į
gyvsidabrį ir deguonį:
2 HgO(k) → 2 Hg(s) + O2(d)
Pristlis iš karto nesuprato savo atradimo reikšmės, bet jis 1774 metais
spalio mėnesį užsiminė apie tai prancūzų chemikui Antuanui Lavuazjė .
Vienas iš Lavuazjė įnašo į mokslą buvo pripažinimas tikslių mokslinių
išmatavimų ir kruopščiai planuojamų eksperimentų svarbos, jis pritaikė
šiuos metodus tyrinėdamas deguonį.
Išanalizavęs jo darbą, jis padarė išvadą, kad Pristlio dujų yra visose
rūgštyse ir pavadino jas "oxygen". Išvertus iš graikų kalbos, reiškė
"sudarantis rūgštį." Be to, Lavuazjė stebėjo šilumos ir anglies dioksido
išsiskyrimą jūros kiaulytei iškvėpiant. Jis nustatė, kad iškvėpiant
išsiskiria tiek pat anglies dioksido ir toks pats šilumos kiekis, kaip
ir sudegus angliams. Iš šio bei kitų eksperimentų jis padarė išvadą:
"Kvėpavimas yra lėtas degimas, bet visiškai kitoks nei medžio anglies."
Nors jis negalėjo paaiškinti proceso detalių, bet tai buvo svarbus
žingsnis biochemijos vystymo procese.
Lavuazjė buvo didysis mokslininkas, jo cheminių medžiagų pavadinimų
sudarymo principai naudojami iki šiol. Be to, jis parašė vadovėlį,
kuriame pirmą kartą panaudojo chemijoje medžiagos tvermės principą ir
pritaikė idėją rašyti cheminių lygčių pradinius variantus.
Nepaisant to, kad Lavuazjė buvo aristokratas, jis tapo įtariamuoju
prancūzų revoliucijos metu. Jis buvo kompanijos "Ferme Générale"
investuotojas. Ši kompanija turėjo monopolinę teisę pardavinėti tabaką.
Tų laikų paplitęs reiškinys - pirkėjų apgaudinėjimas pripilant vandenį į
tabaką. Šiai praktikai Lavuazjė priešinosi, bet vis dėlto 1794 m.
gegužės 8 d. jam buvo įvykdytas mirties bausmės nuosprendis - giljotina
dėl kaltinimo"vandens pylimas į liaudės tabaką". |