(c

 
 
 
 

)

                                                   
     
 

Chloras

 
 

 

 
       
     
     
  Naudojimas:  valgomoji druska (NaCl) chlorkalkės (NaOCl), druskos rūgštis (HCl), PVC – plastikinės medžiagos.  
     
       
     
     
  Sąveika su vandeniu  
     
  Chloras reaguoja su vandeniu:

Cl2 (d) + H2O (s)  HCl (aq) + HClO (aq)

 
     
     
     
     
  Sąveika su rūgštimis  
     
  Chloras reaguoja su koncentruota azoto rūgštimi:

3Cl2 (d) + 10HNO3 (konc.)  →  6HClO3 (aq) + 10NO (d) + 2H2O (s)

 
     
   
     
     
  Sąveika su šarmais      
     
  Tirpdamas šarmuose chloras disproporcionuoja:

Cl2 (d) + 2NaOH (aq) → NaCl (aq) + H2O (s) + NaOCl (aq) (Žavelio vanduo)

 
     
   
         
       
     
     
  Chloro sąveika su metalais

su geležimi

Geležis ir chloras kambario temperatūroje ne iškart sureaguoja, bet įkaitinus geležį reakcija vyksta intensyviai. Reakcijos metu gali susidaryti geležies (II) ir geležies (III) chloridai. Bet geležis visiškai oksiduojasi iki FeCl3, todėl reakcijos produktas yra rudos spalvos. Kolba perplaunama vandeniu. Geležies (III) chloridas tirpsta vandenyje – susidaro oranžinės spalvos tirpalas.

 
     
   
         
   
     
 
su variu  

Varis ir chloras kambario temperatūroje ne iškart sureaguoja, bet įkaitinus varį reakcija vyksta energingai. Reakcijos metu gali susidaryti vario (I) ir vario (II) chloridai. Bet varis visiškai oksiduojasi iki CuCl2. Reakcijos produktą ištirpinus vandenyje susidaro mėlynai žalios spalvos vario (II) chlorido tirpalas. Vario (I) chloridas yra bespalvis.
 

 
   
     
     
     
 
su aliuminiu  

Aliuminis ir chloras kambario temperatūroje ne iškart su-reaguoja, bet įkaitinus aliuminį reakcija vyksta intensyviai. Reakcijos metu susidaro baltos spalvos aliuminio chlorido milteliai, kurie reaguodami su vandeniu ‘’verda’’ ore ir susidaro HCl dujos ir aliuminio oksidas.
 

 
   
     
       
     
 
Chloro sąveika su nemetalais

su vandeniliu  

Vandenilis ir chloras kambario temperatūroje nereaguoja. Kad reakcija įvyktų, reikia vandenilį padegti. Liepsnojanti vandenilį įleidžiame į cilindrą, pripildytą chloro. Vyksta reakcija tarp vandenilio ir chloro. Jos metu susidaro vandenilio chloridas. Kamštį nuo butelio, pripildyto amonio hidroksidu tirpalo, priartinus prie liepsnos, pasirodo balti amonio chlorido dūmai, kurie įrodo, kad susidaro vandenilio chloridas.
 

 
   
     
       
     
 
su acetilenu
 

Acetilenas gaminamas kalcio karbidui reaguojant su vandeniu, reakcija vyksta cilindre, pripildytam chloro dujų:

CaC2 (k) + 2H2O (s) ―>  Ca(OH)2 (aq) + C2H2(d)

Acetilenas intensyviai reaguoja su chloru, reakcijos metu pasirodo geltona liepsna ir juodi suodžiai:

C2H2 (d) + Cl2(d)  ―>  2HCl (d) + 2C (k)

Vandenilio chloridui aptikti naudojamas amoniako vandeninis tirpalas – prie cilindro angos priartinamas kamštis nuo butelio su amoniako tirpalo. Susidaro balti amonio chlorido dūmai. Kalcio karbido yra perteklius, todėl jis ir toliau reaguoja su vandeniu gamindamas acetileną, o liepsna ir suodžiai išnyksta
 

 
 

 
     
       
     
 
su jodu
 

Chloro dujos praleidžiamos pro jodo kristalus, kurie yra kapiliariniame vamzdelyje. Susidaro rudos spalvos dūmai – jodo monochloridas:

I2 (k) + Cl2 (d)  2ICl (s)

Prileidus daugiau chloro, iš rudos spalvos jodo monochlorido formuojasi geltonos spalvos jodo trichlorido kristalai. Jodo trichloridas dimerizuojasi. Gaunamas dijodo heksachloridas:

2ICl (s) + 2Cl2 (d)   I2Cl6 (k)
 

 
   
     
       

Vienintelis visų teisių savininkas (įskaitant visas su juo susijusias autorines teises) į Chemistry Comes Alive! vaizdinę – foto medžiagą yra Journal of Chemical Education. Visos teisės saugomos. Naudojama turint leidimą.