(c

 
 
 

)

   

Elektrolitinės disociacijos kiekybinės charakteristikos

 
Sąvoka Sąvokos apibrėžimas Matematinė išraiška

Disociacijos laipsnis (α)
 

Suskilusių į jonus (n') ir visų ištirpusių molekulių (n) skaičiaus santykis
 


0 ≤ α≤ 1
 

Stiprusis elektrolitas
Elektrolitas, kuris praktiškai visiškai disocijavęs į jonus:
1) beveik visos druskos;
2) šarmai;
3) stipriosios neorganinės rūgštys
 
α > 0,3

Silpnasis elektrolitas
 

Elektrolitas, tik iš dalies disocijuojantis į jonus:
1) beveik visos organinės rūgštys;
2) kai kurios neorganinės rūgštys;
3) dauguma metalų bazių (išskyrus šarminių ir šarminių žemių metalų), NH4OH;
4) vanduo
 
α < 0,3

Disociacijos konstanta
Pusiausvyros konstantą, apibūdinanti elektrolitinę disociaciją

Rūgštims
                
HA --- H+ + A-
                    
Bazėms
                BOH
--- B+ + OH-
                
indeksas r arba b rodo, kokia disociacija - rūgštinė ar bazinė
 


Ostvaldo (Ostwald) praskiedimo dėsnis
 
Rodo ryšį tarp disociacijos konstantos ir disociacijos laipsnio

         
čia C - molinė koncentracija
 


Joninė vandens sandauga (Kw)
Vandens disociacijos konstanta  H2O --- H+ + OH-

    
kadangi
          
[H2O] >> [H+], [OH-]


Vandenilio jonų rodiklis (pH)
 
Dydis, nusakantis vandenilio jonų koncentraciją ir terpės rūgštingumą pH = - lg [H+]