|
|
|
|
Chloras |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Naudojimas:
valgomoji druska (NaCl) chlorkalkės (NaOCl), druskos rūgštis (HCl),
PVC – plastikinės medžiagos. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sąveika su
vandeniu |
|
|
|
|
|
Chloras reaguoja
su vandeniu:
Cl2 (d) + H2O (s)
→
HCl (aq) + HClO (aq) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sąveika su
rūgštimis |
|
|
|
|
|
Chloras reaguoja su koncentruota
azoto rūgštimi:
3Cl2 (d) + 10HNO3 (konc.) → 6HClO3
(aq) + 10NO (d) + 2H2O (s) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sąveika su
šarmais |
|
|
|
|
|
|
|
Tirpdamas šarmuose
chloras disproporcionuoja:
Cl2 (d) + 2NaOH (aq)
→ NaCl (aq) + H2O (s) + NaOCl (aq) (Žavelio vanduo) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Chloro sąveika su metalais
su geležimi
Geležis ir chloras kambario
temperatūroje ne iškart sureaguoja, bet įkaitinus geležį
reakcija vyksta intensyviai. Reakcijos metu gali susidaryti
geležies (II) ir geležies (III) chloridai. Bet geležis visiškai
oksiduojasi iki FeCl3, todėl reakcijos produktas yra rudos
spalvos. Kolba perplaunama vandeniu. Geležies (III) chloridas
tirpsta vandenyje – susidaro oranžinės spalvos tirpalas. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su variu
Varis ir chloras kambario temperatūroje ne iškart sureaguoja, bet
įkaitinus varį reakcija vyksta energingai. Reakcijos metu gali susidaryti
vario (I) ir vario (II) chloridai. Bet varis visiškai oksiduojasi iki CuCl2.
Reakcijos produktą ištirpinus vandenyje susidaro mėlynai žalios spalvos
vario (II) chlorido tirpalas. Vario (I) chloridas yra bespalvis.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su aliuminiu
Aliuminis ir chloras kambario temperatūroje ne iškart su-reaguoja, bet
įkaitinus aliuminį reakcija vyksta intensyviai. Reakcijos metu susidaro
baltos spalvos aliuminio chlorido milteliai, kurie reaguodami su vandeniu
‘’verda’’ ore ir susidaro HCl dujos ir aliuminio oksidas.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Chloro sąveika su nemetalais
su
vandeniliu
Vandenilis ir
chloras kambario temperatūroje nereaguoja. Kad reakcija įvyktų,
reikia vandenilį padegti. Liepsnojanti vandenilį įleidžiame į
cilindrą, pripildytą chloro. Vyksta reakcija tarp vandenilio ir
chloro. Jos metu susidaro vandenilio chloridas. Kamštį nuo
butelio, pripildyto amonio hidroksidu tirpalo, priartinus prie
liepsnos, pasirodo balti amonio chlorido dūmai, kurie įrodo, kad
susidaro vandenilio chloridas.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su acetilenu
Acetilenas
gaminamas kalcio karbidui reaguojant su vandeniu, reakcija
vyksta cilindre, pripildytam chloro dujų:
CaC2
(k) + 2H2O (s) ―> Ca(OH)2 (aq) + C2H2(d)
Acetilenas intensyviai reaguoja su chloru, reakcijos metu
pasirodo geltona liepsna ir juodi suodžiai:
C2H2
(d) + Cl2(d) ―> 2HCl (d) + 2C (k)
Vandenilio chloridui aptikti naudojamas amoniako vandeninis
tirpalas – prie cilindro angos priartinamas kamštis nuo butelio
su amoniako tirpalo. Susidaro balti amonio chlorido dūmai.
Kalcio karbido yra perteklius, todėl jis ir toliau reaguoja su
vandeniu gamindamas acetileną, o liepsna ir suodžiai išnyksta
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su jodu
Chloro dujos
praleidžiamos pro jodo kristalus, kurie yra kapiliariniame
vamzdelyje. Susidaro rudos spalvos dūmai – jodo monochloridas:
I2
(k) + Cl2 (d)
→
2ICl (s)
Prileidus daugiau chloro, iš rudos spalvos jodo monochlorido
formuojasi geltonos spalvos jodo trichlorido kristalai. Jodo
trichloridas dimerizuojasi. Gaunamas dijodo heksachloridas:
2ICl
(s) + 2Cl2 (d) →
I2Cl6 (k)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|