(c

 
 
 
 

)

                                                    
     
 

Varis

  
 

 

  
       
     
     
  Naudojimas:  elektrotechnikos pramonė – elektros kabeliai, laidai, kontaktai ir t.t. Dekoratyvinei apdailai, skulptūroms, papuošalams gaminti. Mašinų, prietaisų, laivų, lėktuvų ir turbinų detalėms gaminti (bronza).  
     
   
     
     
  Sąveika su oro deguonimi  
     
  Sausame ore kambario temperatūroje varis nereaguoja  su deguonimi, tačiau kaitinamas ore apsitraukia CuO ir Cu2O sluoksniu. Įkaitinto iki raudonumo (400-600°C) vario paviršius dengiasi CuO sluoksniu, kuris > 1100°C temperatūroje skyla:

 2Cu (k) + O2 (d) → 2CuO (k)
4CuO (k) + O2 (d) → 2Cu2O (k.) + O2 (d) 		 
     
   
     
     
  Sąveika su rūgštimis  
     
  Reagentai:  varis, druskos rūgštis.

Su druskos rūgštimi nereaguoja.
 

  
     
   
 
Reagentai:  varis, azoto rūgštis.

Su koncentruota azoto rūgštimi:

Cu (k) + 4HNO3 (konc.) → Cu(NO3)2 (aq) + 2NO2 (d) + 2H2O (s)
 

  
     
   
     
 
Reagentai:  varis, azoto rūgštis.

Sąveika su praskiesta azoto rūgštimi:

3Cu (k) + 8HNO3 (prask.) → 3Cu(NO3)2 (aq) + 2NO (d) + 4H2O (s)
 

  
       
     
  Varinės monetos sąveika su HNO3 (konc.)

Ant varinės monetos užpilama koncentruota azoto rūgštis. Tirpalas tampa mėlynai žalias: susidaro Cu2+jonai. Išsiskiria
nuodingos rudos spalvos NO 2 dujos:

Cu (k) + 4H+ (aq) + 2NO3- (aq) → Cu2+ (aq) + 2NO2(d) + 2H2O (s)
 

  
     
   

 

 
     
       
     
     
  Vario oksidacija ir redukcija

Varinis daiktas įkaitinamas Bunzeno degikliu. Varis greitai reaguoja su oro deguonimi, jo paviršiaus spalva tamsėja. Toks pats procesas vyksta ir su variniais virtuvės indais. Po keleto sekundžių varis pajuoduoja – susidaro vario (II) oksidas.
Bunzeno degiklis išjungiamas. Varinis daiktas pridengiamas apverstu piltuvėliu, per kurio angą įvedama vamzdelis su vandenilio dujomis. Vandenilis– reduktorius, jis redukuoja varį iš jo oksido - juoda spalva dingsta, lieka tik gryno vario spalva:

CuO (k) + H2 (d) → Cu (k) + H2O (s)
 

  
   
     
     
         
     
     
  Vario sąveika su koncentruota sieros rūgštimi

Vario įdedama į kolbą ir užpilama koncentruota sieros rūgštimi. Kolba su reagentais kaitinama. Sušilus oras pradeda plėstis ir išeina iš kolbos. Varis reaguoja su rūgštimi. Vienas šios reakcijos produktas – sieros dioksidas, kuris užpildo kolbą:
Cu (k) + 4H+ (aq) + SO42- (aq) → Cu2+(aq) + SO2(d) + 2H2O (s)

Sumažinus karštį dujos kolboje atšalo ir vanduo iš stiklinės įtraukiamas į kolbą. Sieros dioksidas tirpsta vandenyje ir slėgis kolboje sumažėja, dėl to vis didesnis vandens kiekis įtraukiamas į kolbą.

Įpylus į kolbą amoniako tirpalo (konc.), vyksta reakcija, kurios metu susidaro kompleksinis mėlynos spalvos jonas:

Cu2+(aq) + 4NH3(aq) → Cu(NH3)42+(aq)
 

  
   
  Vario sąveika su koncentruotomis rūgštimis

Reagentai:  varis ir karšti koncentruotų druskos, fosforo, sieros ir azoto rūgščių tirpalai.

Reakcija, kuri vyksta su sieros ir azoto rūgštimi:

Cu (k) + 4H+ (aq) +2NO3- (aq) → Cu2+(aq) + 2NO2 (d) + 2H2O (s)

Cu (k) + 4H+ (aq) + SO42- (aq) → Cu2+ (aq) + SO2 (d) + 2H2O (s)

Jonų koncentracija Cu (II) yra didesnė azoto rūgštyse, nes HNO3 (konc.) - stipresnis oksidatorius nei H2SO4 (konc.). Tą parodo mėlynos spalvos intensyvumas (Cu(NH3)42+) jonų
reakcijoje su amonio tirpalu:

Cu2+(aq) + 4NH3 (aq) → Cu(NH3)42+ (aq)