(c

 
 
 
 

)

                                                                                                       
     
 

Karboninių rūgščių savybės  

 
 

 

Laidumas elektrai
Neutralizacijos reakcija

Stiprios ir silpnos rūgštys
pH stiprių ir silpnų rūgščių
Dikarboninių rūgščių stiprumas
Halogenintų karboninių rūgščių pH
Hidrofobinis efektas
Reakcija su vandeniu ir NaOH (aq)

Muilai – karboninių (riebiųjų) rūgščių druskos

 

 
 Laidumas elektrai
     
 

Elektrolaidumą nustatantį prietaisą įdėjus į stiklinę su dejonizuotu vandeniu, lemputė nežiba. Grynas vanduone elektrolitas. Elektrolaidumą nustatantį prietaisą įdėjus į ledinės acto rūgšties stiklinę lemputė nežiba. Ledinė acto rūgštisne elektrolitas.

 
     
     
     
  Įpylus vandens į acto rūgštį lemputė užsižiebia akinančia šviesa. Vanduo jonizuoja acto rūgštį. Acto rūgšties tirpalas elektrolitas.

CH3CO2H (aq) + NH3(aq)   CH3CO2- (aq) + NH4+(aq)
 
     
     
     
 

Grynas vanduone elektrolitas.

 
     
       
     
 

Acto rūgšties 0.1M vandeninis tirpalas – silpnas elektrolitas.

 
     
     
     
 

Amoniako 0.1M vandeninis tirpalas – silpnas elektrolitas.

 
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Neutralizacijos reakcija

 
     
 

Sumaišius acto ir amoniako tirpalus vyksta neutralizacijos reakcija, kurios metu susidaro druska - amonio acetatas.

 
     
   
     
       
     
 

Amonio acetatas stiprus elektrolitas, lemputė žiba ryškiai.

 
     
       
 

Į viršų

 
     
 

Stiprios ir silpnos rūgštys

 
     
 

Druskos rūgštis - stiprus elektrolitas lemputė žiba akinančia šviesa

 
     
       
     
 

Acto rūgštis - silpnas elektrolitas – lemputė žiba silpnai.

 
     
     
 

Į viršų

 
     
 

pH stiprių ir silpnų rūgščių

 
     
 

Stipraus elektrolito 0.1M druskos rūgšties tirpalo pH = 1.2, o silpno elektrolito 0.1M acto rūgšties tirpalo pH = 2.9. Tirpalai turi vienodą koncentraciją, bet silpnas elektrolitas mažiau jonizuojasi nei stiprus elektrolitas.

 
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Dikarboninių rūgščių stiprumas

 
     
 

Dikarboninės rūgštys stipresnės už monokarbonines. Vieno karboksilo įtaka kito rūgštingumui tuo didesnė, kuo arčiau jie yra vienas kito. Stipriausia – oksalo rūgštis (stipresnė už acto rūgštį maždaug 2000 kartų).

 
     
  Oksalo rūgštis Malono rūgštis    
     
     
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Halogenintų karboninių rūgščių pH 

 
     
 

Reagentai: indikatorius – metilas violetinis, acto rūgštis,  monochloracto rūgštis, dichloracto rūgštis, trichloracto rūgštis, trifluoracto rūgštis

 
     
   
     
 

Halogenas, atitraukdamas elektronus, sustiprina rūgštines karboksilo savybes. Taip pasireiškia halogeno neigiamas indukcinis efektas (- efektas)

                                         
               
Indukcinis efektas didėja, pereinant nuo jodo prie fluoro, taip pat didėjant halogeno atomų skaičiui, ir greitai mažėja, didėjant atstumui tarp halogeno ir karboksilo.

 
     
   
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Hidrofobinis efektas

 
     
 

Reagentai: vanduo, pataiso milteliai, oktanas ir oktano rūgštis.

Į dvi Pietrį lėkštutes, pripildytas vandens, įpilami pataiso milteliai.

 
     
       
     
 

Į pirmą lėkštutę įpilama oktano, į antrą - oktano rūgšties. Oktanasnepolinė medžiaga, todėl lieka lašo pavidalo ir
pataiso milteliai nejuda.
Oktano rūgštispolinė medžiaga, sudaranti ant vandens paviršaus plėvelę, kuria sustumdo miltelius prie lėkštutės kraštų.

 
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Reakcija su vandeniu ir NaOH (aq)

 
     
 

Karboninių rūgščių angliavandenilio likutis hidrofobinis. Aukštesnės rūgštys vandenyje beveik netirpsta.

 
     
     
     
 

Vienok visos rūgštys tirpsta, sudarydamos druskas vandeniniuose šarmų tirpaluose.

R – COOH + NaOH   R – COONa + H2O

 
     
     
 

Į viršų

 
     
 

Muilai – karboninių (riebiųjų) rūgščių druskos

 
     
 

Reagentai: vanduo, žibalas, muilas.

Į kolbą, kurioje yra dažyto žibalo įpilama vandens. Skysčiai nesusimaišo. Kolbos turinys suplakamas. Po kiek laiko po suplakimo mišinys nusistovi - skysčiai nesusimaišę. Tada į kolbą įpilama muilo.

 
     
   
     
   
     
 

Kolbos turinys suplakamas. Susidaro daug putų, skysčiai susimaišo. Muilo R – COONa molekulės sudarytos iš hidrofobinės grupės –angliavandenilio radikalo R, kuris mažina giminingumą vandeniui, ir iš polinės hidrofilinės grupės COONa. Hidrofilinė grupė panardinta į vandenį, o hidrofobinė – išstumta iš vandens. Dėl tokios muilo molekulių orientacijos dviejų fazių sąlyčio paviršiuje sumažėja įtempimas, o muilo tirpalo gebėjimas vilgyti ir sudaryti putas padidėja, taigi sustiprėja jo plaunančioji galia.

 
     
     
 

Į viršų

     

Vienintelis visų teisių savininkas (įskaitant visas su juo susijusias autorines teises) į Chemistry Comes Alive! vaizdinę – foto medžiagą yra Journal of Chemical Education. Visos teisės saugomos. Naudojama turint leidimą.