(c
)
|
|
|
|
|
Siera |
|
|
Sieros dioksido susidarymas
Bandymas
Nr.1
Reagentai: bromtimolio mėlynasis, vandeninis tirpalas, padegtas
sieros ir anglies mišinys. Įdėjus į kolbą šaukštelį degančio
sieros ir anglies mišinio, susidaro sieros dioksido dujos,
kurios ištirpsta vandenyje. Tirpalas kolboje tampa rūgštinis,
tai įrodo pasikeitusi indikatoriaus spalva:
S (k) +
O2 (d) → SO2 (d)
SO2(d) + H2O (s) → H2SO3
(aq)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bandymas Nr.2
Reagentai: natrio sulfitas, druskos rūgštis. Į Biuchnerio kolbą
įberiama natrio sulfito. Kolba uždaroma kamšteliu, i kurį yra
įstatytas dalijamasis piltuvėlis, pripildytas druskos rūgšties.
Kolba su lanksčiuoju vamzdeliu sujungiama su stikline. Į kolba
įpilama druskos rūgšties. Vyksta reakcija, jos metu susidaro
sieros dioksidas, kuris užpildo visą stiklinę:
Na2SO3(k)
+ 2 HCl (aq) → 2 NaCl (k) + SO2(d) + H2O(s)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sieros dioksido
balinančios savybės
Bandymas Nr.1
Reagentai:
sieros dioksidas
ir rožė. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Bandymas Nr.2
Reagentai:
K2MnO4 (kalio manganato) ir kalio
dichromato (K2CrO4) tirpalai ir sieros
dioksidas. Įpylus violetinio kalio manganato K2MnO4
(aq) tirpalo į sieros dioksidą, jo spalva visiškai nublunka -
MnO42- jonai redukuojasi iki Mn2+jonų, o S2-
jonai oksiduojasi iki SO42-jonų:
5SO2(d) + 2MnO4 2-(aq) + 2H2O(s)
→ 5SO42-(aq) + 2Mn2+(aq) + 4H+(aq)
Įpylus
į sieros dioksidą geltono kalio dichromato tirpalo, jo spalva
pasikeičia į žalia: CrO42- jonai
redukuojasi į žalios spalvos Cr3+ jonus:
3SO2(d) + 2CrO42-(aq ) + 2H
2O(s) → 3SO42-(aq ) + 2Cr3+(aq
) + 4OH-(aq ) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sieros dioksido
sąveika su natrio karbonatu
Reagentai:
natrio hidroksido
ir kalcio oksido mišinys ir sieros dioksidas. Didelėje
stiklinėje yra buteliukas su NaOH ir CaO mišiniu. Į stiklinę
leidžiamos sieros dioksido dujos. Stiklinė uždengiama ir
buteliukas su mišiniu apverčiamas. Buteliuko turinys pradeda
reaguoti su stiklinėje esančiu sieros dioksidu:
CaO (k) + SO2 (d) → CaSO3 (k)
Susidarius CaSO3 kristalams, sieros dioksido dujų
tūris sumažėja, o slėgis krenta, dėl to stiklinės uždengimas
įtraukimas į vidų. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Sąveika su
metalais
su
geležimi
Sumaišomi sieros ir geležies milteliai. Įkaitinamas metalinis
strypas. Įkaitintas strypas paskatina egzoterminės reakcijos
pradžią. Reakcijos metu susidaro geležies sulfidas:
8Fe (k)
+S8 (k) → 8FeS (k) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
su cinku
Sumaišomi sieros ir cinko milteliai. Įkaitintas strypas
paskatina egzoterminės reakcijos pradžią. Reakcijos metu
susidaro cinko sulfidas:
8Zn (k) +S8 (k) → 8ZnS (k)
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Plastiškoji siera
Sieros
milteliai šildomi tol, kol išsilydo ir pakeičia spalvą į rudą.
Iš pradžių suskystinta siera teka laisvai. Esant
113° C,
tarp S8 molekulių atstumai yra didesni ir jos juda
chaotiškiau nei kietoje būsenoje. Pakilus temperatūrai iki
180° C
skystis tampa tirštesnis. Tai įvyksta dėl to, kad S8
žiedai nutrūksta ir susidaro ilgos, susipynę tarpusavy sieros
atomų grandinės. Pakilus temperatūrai iki
200° C
siera vėl suskystėja ir gali tekėti. Tai įvyksta dėl didelio
“S-S” ryšių skaičiaus nutrūkimo – formuojamos trumpesnės
grandinės, kurios laisvai juda viena kitos atžvilgiu. Pakilus
skysčio temperatūrai iki
445° C, jis
užverda. Garai užsidega ir virš stiklinės pasirodo mėlyna ugnis.
Skystos sieros įpilama į stiklinę su vandeniu. Susidaro
plastiškoji siera, kurią galima ištempti lyg siūlą ir ji
nelūžinės. Tai vyksta dėl to, kad staigiai atšaldžius ilgos
sieros grandines išsitęsia, bet nelūžta.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vienintelis visų teisių savininkas (įskaitant visas su juo
susijusias autorines teises) į
Chemistry Comes Alive!
vaizdinę – foto medžiagą yra
Journal of Chemical Education.
Visos teisės saugomos. Naudojama turint leidimą.
|